šaltinis

1 šaltìnis sm. (2) K, Š; N, šaltinỹs (3^b) Lb; N 1. JbL299,335, R, MŽ, Sut, KBII72, M, L, Rtr, J.Jabl, DŽ, LKAI180-181, KŽ iš žemės tekanti vandens versmė: Gilus, neišsemiamas, neišsenkamas šaltìnis NdŽ. Šaltìnis virsta (muša, verčia), bėga, čiurlena NdŽ. Vanduo čiurkšno[ja] iš šaltìnio J. Šaltìnis yr bėgantys vanduo, o čia šulnys an gyslos Upn. Tas šaltinùkas yr užlaužtas (užtvenktas), i nebišbėga [v]anduo Grg. Čia kur prakask, te[n] šaltìnis teka Skr. Šaltìniai eina iš po žemės Vlkv. Tę šaltìniai, tokis [v]anduo verda Grv. Iš didelių šaltìnių išeido Ditva Pls. Šaltìniai pas mus: kur šaltìnių nėra, tai te šilčiau Lt. Iš šaltìnio bėga, tai ne teip kad iš balos Dgp. Šaltìnio vanduo KII118. Šaltìnio vanduo gert sveikas Ėr. Akis šaltinio N. Gydomieji šaltìniai KŽ. Mineralinis šaltìnis NdŽ. Šaltinio žolė (Aira aquatica) P, K. Atveda, prie šaltìniui pagirdo LKT224(Bb). Ei, siuntė, siuntė mane močiutė šaltinio vandenėlio JD392. Aug ant kalno berželis, o pakalnėj – šaltinys KlpD74. Jau tas šaltinaitis žolele užaugo LTR(Lp). Po tąj liepa – šaltinaičiai, trys mergelės žlugtą skalbė BsO129. Po liepele šaltinėlis – tai mano vynelis LMD(Klvr). Nedėlios rytelį ėjau vandenėlio, sutikau bernelį šalia šaltinėlio LTR(Krn, Trak). Ten prie žalio ąžuolėlio šaltinėlis teka LTR(Brž). Pas mus kalneliai smiltynėlio, teka upelė šaltinėlio TŽI204(Mrc). Tu nueik už stubos, rasi du šaltinuku, pasemk abiejų vandenų BsPIV158. | prk.: Šaltìniai y[ra] išgerti [degtinės], užteko End. ^ Kartais ir ant kalno šaltiniai yra PPr195(Vlk). Metė du kąsniu, i neliko – kaip į šaltìnį (greit suvalgė) End. Kad taũ kur šaltinė̃lis! (keik.) Dl. ║ vanduo iš tokios versmės: Uošveli tėveli, davei tu man žalio vyno, duok žirgu šaltìnio DrskD140. Ger žirgelis šaltinėlį KlvD6. Žalio[je] lanko[je] paganė, šaltinužiu pagirdė JD622. 2. L, DŽ prk. kas duoda pradžią, sudaro pamatą, iš kur kas išeina: Pagalbos, pajamų, pragyvenimo, žaliavų, žinių šaltìnis NdŽ. Atradau turto šaltìnį Jrb. Bet kas turi savo šaltinį, pradžią ir priežastį Vaižg. Materija yra sąmonės šaltinis, o sąmonė – materijos atspindys rš. Kitas neišsemiamas mūsų jėgos šaltinis – tai kovose gimusi tautų draugystė sp. Žmonių sveikata man nebuvo ir nebus pelno šaltinis! A.Gric. Valstiečių darbas buvo žemvaldžių turto šaltinis rš. Racionalistai pripažįsta protą vieninteliu pažinimo šaltiniu EncIX210. Miškai – mūsų poilsio ir sveikatos šaltinis sp. Svarbiausias mūsų mineralinių medžiagų šaltinis yra daržovės, vaisiai ir pienas V.Laš. Vandens šaltiniai drėkinimo sistemose esti upės, ežerai ir tvenkiniai rš. Akumuliatorius ir baterija yra nuolatinės srovės šaltiniai rš. Įtampos šaltinis SkŽ86. Energijos šaltinis rš. Šilumos šaltinis rš. Užteršimo šaltinis rš. 3. DŽ rašytinis paminklas, dokumentas: Nespausdinti šaltìniai NdŽ. Vertingas šaltinis asmenybei pažinti yra paties asmens dienoraštis rš. Apie žalčių garbinimą Lietuvoje kalba ne vienas istorinis šaltinis rš. Skliausteliais išskiriamos citatų ir bibliografinių šaltinių nuorodos rš. 4. šalčio krėtimas, drebulys, drugys: Pradėjo šaltinỹs kratyt, kratyt jį ir ažkratė Lb. Kuo gi ana mirė? – Šaltiniu Mlt. Šaltìnis – tai velnio kvaraba Dbg. Teipagi kad krato drugys, aba šaltinis, tuo metu nuog šalčio didžio kūnas visas dreba ir negal apklotas sušilt SPII121. Visą krato kaip šaltìnis Ktk.